Naujausi straipsniai: Fuerteventūra
Siera Nevados nacionalinis parkas
Garajonajaus nacionalinis parkas
Durmitoro nacionalinis parkas ir Taros kanjonas
Bebros nacionalinis parkas
Macochos tarpeklis
Balcarkos ola
Bohemijos miškas
Ėrisono kaskados
Langedoko-Rusijono olos
Įdomių vietų žemėlapis Straipsnių ir įdomių vietų paieška žemėlapyje. Atsitiktiniai straipsniai: Huašano kalnas - Kur susitinka legenda, romantika ir uolos
Bandiagara (Dogonų tauta)
Ngorongoro krateris
Švedijos ežerų kraštas
Lunano akmenų miškas
Varanasis - Šventasis miestas
Balkanų kalnai
Kot d`Alabatras
Fesas - Magribo Meka
Škotija - Faino įlanka
Populiariausi straipsniai: Dunhuango Mogao urvai - Tūkstantmetė retenybė
Longmeno urvai - Abipus uolų
Similano archipelago rifai
Nėjaus ežeras
Egmonto kalnas
Tubatahos rifas
Truchiljas - Miestas ir Čan Čano griuvėsiai
Huangjao - Devyni šimtai metų istorijos
Darjeno nacionalinis parkas
Antigva - Kolonijinis miestas
RSS Naujienos: RSS naujienų prenumerata. Facebook:

Straipsniai pagal vietovę:

Arktis: Grenlandija

Šiaurės Amerika: Jungtinės Amerikos Valstijos , Kanada , Šiaurės Amerika

Centrinė Amerika: Belizas , Centrinė Amerika , Gvatemala , Hondūras , Kosta Rika , Meksika , Nikaragva , Panama , Salvadoras

Pietų Amerika: Argentina , Bolivija , Brazilija , Čilė , Ekvadoras , Kolumbija , Peru , Pietų Amerika , Venesuela

Karibų jūros salos: Dominika , Dominikos Respublika , Kuba , Puerto Rikas , Trinidadas ir Tobagas

Europa: Airija , Albanija , Austrija , Baltarusija , Belgija , Bulgarija , Čekija , Danija , Europa , Graikija , Islandija , Ispanija , Italija , Jungtinė Karalystė , Kroatija , Lenkija , Lietuva , Makedonija , Norvegija , Olandija , Portugalija , Prancūzija , Rumunija , Serbija ir Juodkalnija , Slovakia , Slovenija , Suomija , Švedija , Šveicarija , Ukraina , Vengrija , Vokietija

Mažoji Azija: Turkija

Azija: Afganistanas , Azija , Filipinai , Indija , Indonezija , Irakas , Iranas , Izraelis , Japonija , Jemenas , Jordanija , Kambodža , Kinija , Malaizija , Nepalas , Pakistanas , Saudo Arabija , Sirija , Tailandas , Taivanas , Turkmėnija , Uzbekija , Vietnamas

Afrika: Afrika , Alžyras , Botsvana , Čadas , Džibutis , Egiptas , Etiopija , Kamerūnas , Kenija , Kongo Demokratinė Respublika , Madagaskaras , Malavis , Malis , Marokas , Mozambikas , Namibija , Nigeris , Pietų Afrikos Respublika , Ruanda , Senegalas , Tanzanija , Tunisas , Uganda , Zambija , Zimbabvė

Antarktida: Antarktida

Okeanija: Naujoji Zelandija , Prancūzijos Polinezija

Indijos Vandenyno salos: Mauricijus , Rejunjonas , Seišeliai

Australija: Australija

Eurazija: Rusija

Naujausi straipsniai: Viktorijos krioklys
Data: 2008-06-20, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 2050, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Griaudėjantys dūmai – didžiausia pasaulyje krintančio vandens marška pranyksta riaumojančiame baltame debesyje.
Artinantis iš šiaurės, apie Viktorijos krioklį praneša į Afrikos dangų kylantys dūmų debesis ir didingas garsus griausmas. Vietinė gentis krioklį pavadino Mosi-oa-Tunya – Griaudėjantys dūmai.
Iki 500 m aukščio iškylantys miglos kamuoliai, matomi iš beveik 40 km nuotolio, įspėja apie nuostabią šios neatsagios upės katastrofą: artėdama jos link, didžioji Zambezės upė ramiai plukdo savo vandenis – tik viena kita salelė skaido mieguistą jos tėkmę.
Aplinkiniam kraštovaizdyje – Zambijos ir Zimbabvės pasienyje vilnijančiose pievose su medžių guogeliais ir iškilmingame upės judėjime – jokių artėjančių dramos ženklų. Taiki vidurupyje 1,6 km pločio Zambezė staiga puola per uolas žemyn ir visiškai pakeičia savo charakterį. Uolų suskaldyta nuo kranto iki kranto vandens masė krinta ilgomis juostomis, kurios kunkuliuodamos ir pašėlusiai riaumodamos kaskadomis ritasi į siaurą akmeningą stačiasienę bedugnę, sumažinančią upės plotį iki 60 m. Okavango delta
Data: 2008-06-14, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 793, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Didžiausia pasaulyje žemyno delta plečiasi ir traukiasi kovo potvynių ritmu.
Perdžiūvusios Pietų Afrikos vidury driekiasi oazė, kuri kartą per metus išsiplečia iki Velso dydžio ir atgaivina aplinkinės dykumos gyvenimą.
Tai – Okavango delta. Daugybė vandentakių, pelkių, salų ir smaragdinių nendrių guotų sudaro didžiausią žemyno deltą pasaulyje.
Iš paukščio skrydžio toji delta Botsvanos šiaurėje atrodo kaip milžiniška ranka, kurios pirštai išskėsti per šiaurinius Kalahario smėlynus. Dėl per daugelį amžių potvynių suneštų milijonų tonų nuosėdų geologai ją vadina „aliuvine vėduokle“.
Tos rankos „riešas“ yra 80 km ilgio ir 16 km pločio salpa, vadinama Kaistuvo rankena. Tai magistralė, per kurią į deltą kasmet įteka daugiau nei 10 milijardų tonų vandens.
„Pirštai“ – tai keturi dideli kanalai kreivojantys į pietus geltono smėlio, druskos klodų ir dygių krūmokšnių tyrlaukiais. Ten po 260 km kelionės kaitriausioje saulėkaitoje, išgarinančioje iki 95 procentų vandens, kanalai susitraukia ir galiausiai išnyksta Kalahario smėlynuose.
Šios ypatingos deltos gyvenimo pulsas plaka Okavango upės, kuri išteka Angolos aukštumose kaip galinga Kubango upė, ritmu. Kilimandžaro kalnas
Data: 2008-06-08, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1560, Komentarų: 1, Vieta žemėlapyje Kai du vokiečių kunigai ėmė tvirtinti pačioje Afrikos širdyje regėję snieguotas viršukalnes, daugelis pamanė, jog jiems nuo karščio ir ligų bus pasimaišęs protas. Sniegas ? Afrikoje ? Kokia nesąmonė. Klausytojai nepatikliai kraipė galvas.
Mokslavyriai susiskirstė į dvi stovyklas. Londono geografų draugijos nariai buvo tikri, jog tiedu šventikai iš anglikonų bažnyčios bendruomenės apsiriko. Tačiau garsus Berlyno gamtotyrininkas Aleksandras Humboltas nebuvo toks griežtas. Juo labiau kad netrukus panašiai ėmė kalbėti ir kiti keliautojai, lankęsi vidurio rytų Afrikoje. Taigi 1848 metais pirmasis iš europiečių Kilimandžarą išvydo vokietis kunigas Johanas Rebmanas, o po metų – ir jo bendražygis Liudvigas Krapfas.
Kilimandžaras stūkso vidury plynos savanos. Tai ne tik aukščiausia Afrikos viršukalnė, bet ir aukščiausias pasauly kalnas vienišius. Jo vardas čiabuvių kalba reiškia „baltumu spindintis kalnas“, mat didesniame kaip 4877 m aukštyje spirgina toks šaltis jog sniegas ir karščiausia vasarą netirpsta. Iš tikrųjų Kilimandžaras susideda iš trijų užgesusių ugnikalnių: Kibo (5895 m), Mavenzio (5150 m) ir Šyros (3962 m)... Sacharos dykuma - smėlio jūra be vandens
Data: 2008-06-08, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 5061, Komentarų: 7, Vieta žemėlapyje Dykuma apklėtė jau trečdalį Afrikos ir vis dar auga.
Kaip teigia Biblija, iš pradžių buvusi žemė – tuščia, nyki ir be jokio pavidalo. Kas žino, gal po keleto milijonų metų ji ir vėl tokia taps. Mat dabartiniai sausringi bevaisiai sausumos plotai tolydžio plečiasi. Didžiausia iš jų – Sacharos dykuma, apie 5591275 km² smėlio vandenynas, be žado banguojantis nuo Raudonosios jūros iki Atlanto krantų Maroke ir nuo Viduržemio jūros iki didžiojo Čado ežero. Žodžiu, apie trečdalis Afrikos.
Beje, dykuma nėra vien smėlynai. Čia esama ir aukštesnių kalnų, tokių kaip Atlaso kalnynas šiaurėje (Maroke, Tunise, Alžyre), ir baigiančių irti uolų, senų ugnikalnių, ir nedidelių žalumos salelių, vadinamų oazėmis (<Oasis – vietovardis Senovės Egipte, minimas senovės graikų istorikų Herodoto, apie 484 – 425 m. pr. m. e.). Matopo kalvos (Matobo hills)
Data: 2008-06-07, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 625, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Nejaukus riedulių kraštas Zimbabvėje – karių vado ir deimantų magnato amžinojo poilsio vieta.
Tartum statybiniai blokai, suversti kažkokio milžiniško vaiko, granito rieduliai nesaugiai pūpso vienas ant kito. Didžiulės granitinės skulptūros balansuoja ant glotnių granitiniu kupolų ir, rodos, vos švelniai stumtelėjus, iškart nusiristų.
Šis stulbinantis akmenų kraštas – tai griaučiai kraštovaizdžio, atsiradusio daugiau nei prieš 3300 milijonų metų, kai Žemė dar neturėjo atmosferos. Išsilydžiusių uolienų jūros vėso ir kietėjo, atsirado plyšiai. Ilgus amžius trukusi erozija tuos plyšius išplatino ir sukūrė nepaprastas granitinių Zimbabvės Matopo kalvų formas.
Čia ereliai Aquila verreaanxii, vietovės protėvių dvasių sergėtojai, skraido aukštai virš paskutinės Afrikos tvirtovės. Etošos duburys
Data: 2008-06-04, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 997, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Namibijos šiaurės dykumose tįso druskingas didžiulio ežero, išdžiūvusio prieš milijonus metų, duburys.
Šią nykią druską aptraukto molio dykynę, plytinčia iki tolimų horizontų, čia gyvenantys ovambai vadina Etoša – „miražų ežeru“ arba „sauso vandens vietove“.
Žvelgiant iš lėktuvo, atrodo, tarytum Gamta Nepaaiškinamo pykčio protrūkyje išvarė iš tos žemės dvasią kontinento pakraštyje palikusi tik ne gyvo kūno išnarą.
Pūslėta sutrūkinėjusi žemė palikta smėlio audrų ir viesulų, lakstančių jos paviršiumi, valiai. Etošos duburį kryžmai raižo kapiliarinis gyvūnų takų tinklas, tolumoje susieinantis į įvairias išsibarsčiusias oazes – akį rėžiančias žalumos salas.
Šios oazės Namibo druskos dykumoje yra neišdžiūstantys šaltiniai ir vandens duobės, palaikantys vienos didžiausių Žemėje laukinių gyvūnų sankaupos gyvybes. Norėdamos jas pasiekti sausuoju laikotarpiu, trunkančiu nuo gegužės iki lapkričio, didelės gnu, zebrų ir antilopių kaimenės turi bėgti pro tykančių liūtų ir kitų plėšrūnų rikiuotę. Masai Mara Nacionalinis Rezervatas
Data: 2008-06-02, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1027, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Masai Mara nacionalinis rezervatas yra vienas žinomiausių ir populiariausiu turistų tarpe parkas Afrikoje. Tai parkas, kurį turi įrašyti keliautojas į savo lankytinų vietų sąrašą pirmoje eilėje: jokia kelionė į Keniją nebūtų užbaigta be vizito į Masai Marą. Tiesa, kad tai nėra geriausias parkas paukščių stebėjimui ar, kad kai kurios gyvūnų rūšys nėra lengvai surandamos, tačiau čia galima išvysti leopardus ir raganosius, daugiau kaip 450 paukščių rūšių. Ant kalvų ir lygumų daug akacijos medžių ir krūmų. Mara upės pakrantė ir kitų įtekančių upių krantai apaugę miškais, kur galima surasti kai kurias retas paukščio rūšis. Parko teritorija lyg kilimas išklota žole, lygios kalvos, šokolado spalvos Mara upės vanduo su išdykaujančiais begemotais, taip pat labai turtinga faunos įvairovė sužadins bet kokio lankytojo smalsumą, ieškančio Afrikos peizažų kaip kino filmuose "Out of Africa". Kalahario dykuma
Data: 2008-06-01, Paskelbė: Marius, Žiūrėtas: 1420, Komentarų: 0, Vieta žemėlapyje Saulės išdeginti smėlio, druskos ir sausos žolės tyrlaukiai – vienos nuostabiausių pasaulio tautų namai.
Tuoj pat už pilkų žvyringų Pietų Afrikos plynaukščių šiaurės vakaruose lyguma ima švelniai žemėti atskleisdama vieną iš begalinių gamtos šedevrų: senovinę abrikoso spalvos smėlio jūrą, rodos, vilnijančią amžinai.
Tai Kalaharis – milžiniška lyguma Afrikos plynaukštėje. Tai ilgiausias pasaulyje smėlynų ruožas, kurio nekerta akmenų ar žvyro intarpai kaip Sacharoje.
Fantastiškai nuostabus savo begalybe, priešistorinėmis nuotaikomis ir kultūra, Kalaharis apima beveik visą Botsvaną, nusidriekia vakarų link į Namibiją, o šiaurėje įsiterpia į Angolą, Zambiją ir Zimbabvę.
Vietiniai gyventojai jį vadina Kgalagadi (tyrlaukiu) – tai toks didžiulis, toks nesuvokiamas, toks senas kraštas, kuris iki šiol turi neatskleistų paslapčių net apie civilizacijas, gyvavusias prieš 500 000 metų. Jo smėlynuose gyvena ir medžioja seniausia pasaulio tauta – bušmenai, arba sanai: jų gyvenimo būdas iš esmės nesikeičia 25 000 metų. Nepaprastas prisitaikymas prie svilinančio karščio, vandens trūkumo ir valgio stokos leido jiems išgyventi ten, kur kiti neišvengiamai pražūtų. Puslapiai: