Straipsniai, idomios vietos ir visos kitos idomybes.. http://www.wildlife.lt lt http://www.wildlife.lt/img/img_logo/wl_logo_1_sm.jpg http://www.wildlife.lt http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Vengrija/Hortobadzio_nacionalinis_parkas Hortobadžio nacionalinis parkas, kurio plotas yra 800 kv.km, - didžiausias ištisinis pievų ruožas Europoje. Tai sūrios pelkės, pievos ir balos aplink Tisos upę rytų Vengrijoje, arba Pusta (stepė) - atšiaurus, bauginantis kraštas, kuriame siaučia nuožmūs vėjai, labai svyruoja temperatūros ir pasirodo miražai. Kraštovaizdis, atrodo, nusidriekia į begalinius tolius, keistai įvairuojanti augmenijos mozaika susilieja su begaliniu dangaus skliautu ir jokių žmogaus veiklos pėdsakų, tik retkarčiais pasitaikantis tradicinis šulinys ar piemens trobelė, galintys labai jus sutrikdyti, kai paaiškėja, kad tai danguje pakibusi keista optinė apgaulė - dažnai čia pasitaikantis miražas. Sun, 29 Jan 2012 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Bulgarija/Pirino_kalnai Ši grublėta kalnų virtinė pietvakarių Bulgarijoje žinoma ne tik savo vaizdingais kalkakmenio ir granito kraštovaizdžių reginiais, bet taip pat gausia ir įvairia laukine augmenija bei gyvūnija. Didžioji šio regiono dalis saugoma nacionalinio parko, kuris 1983m. paskelbtas pasaulio paveldo objektu. Apie 60km iš šiaurės rytų į pietvakarius besidriekiančios kalnų virtinės plotis įvairuoja nuo 25 iki 40 km. Pirino kalnuose gausu upių; pagrindinė kalnų ketera sudaro takoskyrą tarp Mestos ir Strumos upių baseinų. Aukščiausia kalnų viršūnė, Vihrenas, yra 2914m aukščio, o dar apie 60 viršukalnių iškyla virš 2500m. Tai nuostabus alpinis granito ir marmuro kalnų kraštovaizdis ir vaizdingi ledyniniai ežerai, supami gilių amfiteatrų. Didžiausias ir giliausias iš jų - Popovo ežeras, bet yra dar apie 180 kitų telkinių su tyru tarsi krištolas vandeniu, supamų sniego kepurėmis pasidabinusių kalnų. Fri, 27 Jan 2012 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Vengrija/Balatono_ezeras Balatono ežeras, esantis už 80km į pietvakarius nuo Budapešto, yra didžiausias ežeras centrinėje Europoje. 77km ilgio ežero pakrantės nusidriekia daugiau nei 170km, o jo plotas 592kv.km. Vengrija yra sausumos šalis, neturinti prieigos prie jūros, tad Balatono ežeras su nuostabiais paplūdimiais, švariais vandenimis, kurių temperatūra vasarą siekia 25°C, visuomet buvo puikus „pajūrio“ kurortas. Vaizdingos ežero apylinkės teikia galimybes pasivaikščioti, važinėtis dviračiais, stebėti paukščius, o paežerėje išsidėstę miestukai ir kaimai sunkte persunkti istorijos. Ežeras yra pačioje vynininkystės regiono širdyje. Pietinė ežero pakrantė - tai vientisas ilgas paplūdimys su pakrantės kurortais. Tai ypač puiki vieta atostogauti šeimoms su vaikais, nes dėl nedidelio kranto nuolydžio vaikams saugu žaisti vandenyje. Pietvakarių pusėje driekiasi unikalūs Kiš Balatono pelkynai - draustinio plotas su nendrėmis apaugusiomis pelkėmis - tikras rojus gamtos mylėtojams ir paukščių stebėtojams. Wed, 25 Jan 2012 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Vengrija/Baradlos_Domicos_olos Baradlos-Domicos olų sistema ne tik didžiausia, bet ir viena žaviausių cenrinėje Europoje. Ji driekiasi apie 31km pačioje didingojo centrinės Europos Pasaulio paveldo karstinio kraštovaizdžio širdyje, po žeme kirsdama Vengrijos šiaurės rytų sieną su Slovakija, ir apima daugiau nei 700 olų. Baradla yra viena žinomiausių ir geriausiai ištyrinėtų olų visame pasaulyje. Čia aptikta daug archeologinių radinių, liudijančių gyvenus žmones priešistoriniais laikais. Viduramžiais iš šių olų buvo vežimais vežami akmenys. Ši ola pirmą kartą aprašyta 1549m., o pirmasis pasaulyje žinomas olos žemėlapis, vaizduojantis jos 2km ilgio atkarpą, buvo sudarytas 1794m. Rimti geologiniai tyrinėjimai buvo pradėti XIXa. viduryje, nuo tada oloje ėmė lankytis ir turistai. 1932m. buvo nustatyta, kad Baradla ir Domica faktiškai yra du atskiri įėjimai į tą pačią olą, o jas skiria požeminė Stikso upė. Sun, 22 Jan 2012 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Lietuva/Kursiu_nerija Legenda byloja, kad milžinė Neringa, pasigailėjusi audrų dievo įbaugintų žvejų, išpylusi į jūrą prijuostę smėlio - taip atsiradusi Kuršių nerija ir Kuršių marios, kuriose žvejai galėję ramiai gaudyti žuvį. Ši nepaprasta 98km ilgio miškų juosiama sekluma su šen bei ten išsimėčiusiais žvejų kaimeliais yra mažiausiai 5000 metų amžiaus; jos lakiojo smėlio kopos aukščiausios Europoje - iki 60m. Nerija driekiasi į šiaurę nuo Rusijai priklausančio Sembos pusiasalio ir pirmieji 46 kilometrai yra Rusijos teritorijoje. Likusi nerijos dalis priklauso Lietuvai - Neringos miesto savivaldybei. Šiaurinį nerijos galą nuo Klaipėdos uosto, esančio pagrindinėje šalies teritorijoje, skiria tik siauras sąsiauris - išėjimas į Kuršių marias. Nerijos plotis įvairuoja nuo vos 400m iki 4km. Vienintelis kelias veda pro devynias mažas žvejų gyvenvietes su tradiciniais mėlynai ir rudai išdažytais mediniais, čerpėmis dengtais namais. Ir Rusijai, ir Lietuvai priklausančios nerijos dalys yra nacionaliniai parkai, o visa nerija paskelbta pasaulio paveldo objektu. Wed, 18 Jan 2012 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Albanija/Butrincio_nacionalinis_parkas Butrinčio nacionalinis parkas išsidėstęs Albanijos pietvakarinėje dalyje; vakarinis jo galas siekia Jonijos jūrą, o pietuose parkas nusitęsia iki sienos su Graikija. Parke yra ne tik unikali pelkynų ekosistema ir didelė skirtingų buveinių įvairovė, bet ir senovinio Butrinčio griuvėsiai. Parko ribose esantis senovinis miestas ir dalis jį supančių apylinkių su ežerais, tarp jų ir Butrinčio ežero pietinė dalis, paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu, o toliau besidriekiantys pelkynai saugomi Ramsaro konvencijos. Parko kraštovaizdis nepaprastai įspūdingas ir labai įvairus. Miškuose auga daugiausia ąžuolai, guobos, uosiai, baltosios tuopos ir lauramedžiai, o Ksamilio pusiasalyje ir salose veši tipiška Viduržemio jūros augmenija. Iš 90 čia įregistruotų augalų rūšių 32 įtrauktos į Albanijos Raudonąją knygą... Sun, 15 Jan 2012 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Rumunija/Transilvanijos_Alpes Legendinį vampyrų kraštą supa grublėti kalnai, iš kurių aukščiausi ir labiausiai laukiniai yra Transilvanijos Alpės - barjeras, skiriantis Transilvaniją nuo pietinės Rumunijos dalies. Šie kalnai aukštesni nei 2000m, o kai kurios jų viršukalnės iškyla virš 2500m; tai nuošaliausia ir įspūdingiausia virtinė iš 1500km ilgio arkos pavidalo kalnų grandinės, kurią sudaro centrinės Europos Karpatų kalnai. Transilvanijos Alpės - vienas paskutiniųjų likusių neišvystytų Europos regionų, besidriekiantis 360km į vakarus nuo Prahovos upės iki Timišo upės. Kalnų šlaitai nuolaidesni Transilvanijos pusėje; čia viešpatauja romantiška žydinčių pievų, slėnių su srauniomis upėmis ir pasakiškų pilių aplinka (tarp jų matyti ir Bradas - grafo Drakulos šeimos dvaras); ramiai ganosi avys, tarp kalvų jaukiai įsitaisę viduramžiški kaimai su mediniais namais... Thu, 12 Jan 2012 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Rumunija/Dunojaus_delta Dunojaus delta yra didžiausi ištisiniai pelkynų plotai Europoje, neaprėpiami vandens tyrai po milžinišku dangaus skliautu ir beveik negyvenamos jų apylinkės. Delta priklauso dviem valstybėms - Rumunijai ir Ukrainai; čia Dunojaus vandenys įteka į Juodąją jūrą. Deltos augmeniją daugiausia sudaro nendrės, augančios plūduriuojančiose ar tikrose salelėse. Visas deltos plotas, susidedantis iš dvylikos skirtingų buveinių, kurios įvairuoja nuo ežerų iki užliejamų pievų ir miškų, augančių šiek tiek tvirtesniame grunte, 1991m. buvo paskelbtas Gamtos pasaulio paveldo vieta, turinčia tarptautinę reikšmę tiek vietoje perintiems, tiek migruojantiems paukščiams. Čia buvo užregistruota daugiau nei 300 paukščių rūšių, tarp jų kormoranai, pelikanai, garniai, gandrai, gulbės, sakalai ir lingės. Sun, 08 Jan 2012 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Slovakia/Dobsinos_ledo_ola Dobšino ola - karstinis darinys, kurio amžius siekia nuo 7000 iki 9000 metų - yra viena reikšmingiausių pasaulyje ledo olų. Ji išsidėsčiusi Slovakijos rojaus (Slovensky Raj) nacionaliniame parke, žaviame Rytų Slovakijos regione. Olą 1870m. oficialiai atrado Eženas Rufinis (Eugene Ruffini), tik po metų ji buvo atverta lankytojams, o 1887m. ši ola pirmoji pasaulyje buvo apšviesta elektra. Iš tiesų ištisos vietinių gyventojų kartos olą žinojo kaip Šaltoji ola (Studena Diera). XVIII a. joje buvo rasti keli drakono kaulai, kurie sukėlė didžiulį susidomėjimą; nors vėliau paaiškėjo, kad tai tebuvo lokio kaulai, dar ilgai gyvavo padavimas apie šią olą kaip apie drakono guolį... Tue, 03 Jan 2012 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Albanija/Ochrido_ezeras Tai seniausias Europoje ežeras su tokia reta natūralia ekosistema, kad dažnai vadinamas „gyvųjų rūšių muziejumi“. Trijų milijonų metų amžiaus Ochrido ežeras yra toks gilus (jo gylis siekia 288m), kad ledynmetį išgyveno ir jo vandenyse išliko daugelis vandens gyvūnų. Iš 17 rūšių žuvų, gyvenančių ežero vandenyse, 10 rūšių yra unikalios, niekur daugiau nesutinkamos visame pasaulyje, - viena iš tokių žuvų rūšių yra koranas (Ochrido upėtakis), pasakiškas delikatesas, žinomas dar nuo romėnų laikų. Šios žuvies mėsa žiemą yra raudonos spalvos, o vasarą baltos. Jos ir paties ežero ateitis priklauso nuo Albanijos ir Makedonijos, kurios dalinasi 88km ilgio ežero pakrantę, sugebėjimo koordinuoti savo pastangas, užtikrinant ilgalaikį ekologinį 358kv.km ploto ežero stabilumą. Ochrido ežeras yra kalnų ežeras, plytintis 693m aukštyje. Dėl tokios savo padėties, dėl mikroklimato, sąlygojamo jo išskirtinio gylio, ir dėl Viduržemio jūros artumo jo nendrynai, pelkynų plotai ir kitos įvairios buveinės uolų plyšiuose paplūdimiuose ir tarp uolų teikia prieglobstį ypatingoms tiek endeminėms, tiek migruojančioms rūšims... Wed, 28 Dec 2011 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Slovenija/Skocjano_urvai Škocjano urvai yra geriausiai žinoma pasaulyje vieta, kur buvo tiriamas karsto (vandenyje tirpios uolienos) reiškinys. Rekos upė, tekėdama per Kraso kalkakmenio vietovę pietvakarių Slovėnijoje, dingsta po žeme ir teka ten 34km. Per tūkstančius metų upės vandenys ištirpdė aplinkines uolas, sukurdami magišką požeminį pasaulį su griaudėjančiais kriokliais, ramiais ežerais, veržliomis upėmis fantastiškoje įvairiaspalvių stalaktitų, akmens „portjerų“, įspūdingų smegduobių, įgriuvusių slėnių ir gamtos sukurtų tiltų aplinkoje. Škocjano urvų mastas pribloškiantis. Tai didžiulis labirintas, kurį sudaro vienuolika tarpusavyje susisiekiančių urvų; kai kurių gylis siekia daugiau nei 200m. Čia yra 6 km praėjimas tarp olų; milžiniška 146m aukščio ola; didžiulis požeminis 2,6km ilgio ir daugiau nei 100m aukščio tarpeklis; 25 požeminės kaskados, tarp jų ir 163m aukščio krioklys. Tarp visų šių neįtikėtinų įdomybių paminėtinos Rojaus menė, drapiruota subtilių spalvų stalagmitais bei stalaktitais, ir Vargonų menė su vaizdingais stalaktitų dariniais. Wed, 21 Dec 2011 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Slovenija/Triglavo_kalnas_ir_Julijaus_Alpes Šis mažai žinomas šiaurės vakarų Slovėnijos regionas, pavadintas Romos imperatoriaus Julijaus dinastijos vardu, - tai pasakiška romantiškų pilių ir viduramžiškų kaimų šalis, supama vaizdingo kraštovaizdžio su aukštai iškilusiomis uolų smailėmis ir giliais tarpekliais su griaudėjančiais kriokliais, skaidriomis upėmis ir kalnų ežerais. Grublėti balto kalkakmenio kalnai iškyla iš miškų tankmės ir gėlėtų pievų, o žiemą visa tai tampa snieguota stebuklų šalimi. Julijaus Alpės driekiasi 4400kv.km plote, sudarydamos natūralią sieną tarp Italijos ir Slovėnijos. Milžiniškas Triglavo kalnas dunkso tarp Sočos ir Savos upių Triglavo nacionalinio parko viduryje. Jo viršukalnė aukščiausia Julijaus Alpėse (2864m); nuo jos atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai į nuostabius alpinius slėnius, kurie tarsi vėduoklė driekiasi apačioje... Mon, 12 Dec 2011 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Ukraina/Karpatu_kalnai Visuomet tolimi, masinio turizmo nepalytėti Karpatų kalnai pietvakarių Ukrainoje yra Europos gamtos turtų lobynas. Besidriekdami tarp Lenkijos, Slovakijos ir Rumunijos, jie sudaro 280km ilgio ir maždaug 100km pločio koridorių, kuriame išliko nepaliestas vienas seniausių Europoje kraštovaizdžių, tapęs prieglobsčiu daugumai rečiausių rūšių ir išsaugojęs daugelį endeminių augalų ir gyvūnų. Kalnai garsėja savo grožiu: apvalainas viršukalnes ir plačias centrinės grandinės keteras dengia beveik alpinės ir alpinės pievos, vadinamos polonyny, kuriose klajojantys piemenys nuo senų senovės vasarą ganydavo gyvulius. Tarp pievų ir žemiau driekiasi sidabrinių eglių ir kėnių miškai, dengiantys uolėtas nesuskaičiuojamų griovų atšakas, kur sraunios kalnų upės prasigraužė sau kelią kiekvienoje šios Europos takoskyros pusėje. Dar žemiau statūs slėnių šlaitai apaugę beržų miškais, labai retais karpatiniais kedrais ir 4000 metų senumo kukmedžiais (šalia Kolomyjos yra 206ha ploto kukmedžių draustinis), taip pat klevais, ąžuolais, kalninėmis guobomis, skroblais ir kitais medžiais, kurių kitose Karpatų vietose jau nebėra. Kiekviename iš šių lygių gausu retų gėlių, būdingų kiekvienam metų laikui. Nepaliestą regiono kalnų būklę liudija ir gyvūnų rūšys: lūšis, vilkas, lokys, bizonas, briedis, salamandra ir reti paukščiai, pvz., pilkasis garnys. Wed, 07 Dec 2011 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Italija/Vezuvijus Vezuvijaus kalnas, - ko gero, žinomiausias ugnikalnis pasaulyje, - tarsi bokštas iškyla virš Neapolio įlankos. Nuo jo viršūnės atsiveria didingas vaizdas - giedrą dieną galite matyti prieš jus plytinčią visą Neapolio įlanką nuo Sorento iki Iskijos. Vezuvijus pagarsėjo 79 metais po Kristaus įvykusiu išsiveržimu, visiškai sunaikinusiu Pompėjos ir Herkulanumo miestus. Nuo to laiko jis buvo išsiveržęs daugiau nei 50 kartų, paskutinysis išsiveržimas įvyko 1944m., taigi, Vezuvijus - vienas grėsmingiausių ugnikalnių pasaulyje. Nors kol kas nepastebima požymių, kad jis galėtų išsiveržti netolimoje ateityje, tačiau vieną dieną jis vėl neišvengiamai pratrūks rūstybe. Sat, 03 Dec 2011 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Italija/Gardos_ezeras Italijos ežerai garsėja savo didingu grožiu, o Garda - puikiausias iš jų. Tai didžiausias Italijos ežeras, 370kv.km ploto ir 346m gylio; jo vaizdingi žydri vandenys ir ežerą supantys kraštovaizdžiai kupini kontrastų bei spalvų. Ežeras plyti alpiniame regione, pusiaukelėje tarp Venecijos ir Milano, moreniniame slėnyje, kurį suformavo paskutiniojo apledėjimo ledynai. Ežero mikroklimatas labai švelnus, čia ištisus metus žaliuoja augmenija. Ežeras tarsi didžiulis skydas atspindi saulės šviesą, o telkinį supantys kalnai neleidžia šilumai išsisklaidyti. Nuo šiaurinio galo iki dviejų trečdalių savo ilgio Gardos ežeras yra siauro fiordo pavidalo, suspaustas tarp kalnų, iš kurių išsiskiria žaliuojanti 2078m aukščio Monte Baldo ketera rytinėje ežero pakrantėje... Wed, 30 Nov 2011 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Jungtine_Karalyste/Gibraltaro_uola Ko gero, garsiausia pasaulyje Gibraltaro uola stūkso iškilusi 426m virš jūros lygio prie siauros vandens juostos, skiriančios Europą nuo Afrikos, vadinamos Gibraltaro sąsiauriu. Pasak padavimo, Heraklis atplėšęs Ispaniją nuo Afrikos, todėl du kalnai abiejose sąsiaurio pusėse, Gibraltaro uola ir Djebel Moussa, vadinamos Heraklio stulpais. Iš tiesų uola yra monolitinis kalkakmenio kyšulys, besijungiantis su Ispanija siaura, smėlėta sąsmauka; jis susiformavo, susidūrus Europos ir Afrikos tektoninėms plokštėms. Dėl vėliau įvykusio poslinkio Atlanto vandenynas prasiskyrė, suformuodamas Viduržemio jūrą. Gibraltaro uolos padėtis yra labai reikšminga strateginiu požiūriu: 1713m. Utrechto sutartimi priskirta Britanijai, nuo tada ji atliko pagrindinį vaidmenį, saugant Viduržemio jūros vandens kelius karų metu. Fri, 25 Nov 2011 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Ispanija/Cabañeros_nacionalinis_parkas 390 kv.km ploto Cabañeros nacionalinis parkas įsikūręs Toledo kalnuose į pietvakarius nuo to paties pavadinimo miesto. Parko teritorijoje driekiasi žemos kalvos, kalnai ir miškai. Čia augančios augalų rūšys puikiai prisitaikė išgyventi skurdžioje dirvoje ir atšiauriomis oro sąlygomis, kurios įvairuoja nuo stingdančio šalčio ir stūgaujančių vėjų žiemą iki kepinančių karščių vasarą. Čia auga dygialapių akmeninių ąžuolų plotai, taip pat ir kamštiniai ąžuolai, tarp kurių įsiterpia Viduržemio jūros regionui būdingi krūmokšniai ir vešlios ganyklos. Sun, 20 Nov 2011 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Graikija/Zakinto_juru_vezliai Iš aštuonių jūrų vėžlių rūšių, šiandieną gyvenančių jūrų vandenyse, didžiagalviai vėžliai (Caretta caretta) yra patys stambiausi. Jų skiriamieji bruožai yra didelė galva, rausvai rudas šarvas ir geltona papilvė; svoris gali siekti 100kg ir daugiau, o vidutinis ilgis - 120cm. Graikija - vienintelė Europos šalis, kur veisiasi šie vėžliai; smėlėtuose Laganaso įlankos paplūdimiuose Zakinto saloje rado prieglobstį didžiausia šios ties išnykimo riba atsidūrusios rūšies kolonija. Nedaug tėra žinoma apie jūrų vėžlių gyvenimą, ypač patinų. Tikrai žinoma, kad jie išgyvena apie 60 metų, kad reproduktyvųjį amžių pasiekia 30 metų ir kad didžiagalviai vėžliai atlieka ilgiausią migracijos kelią iš visų jūrinių vėžlių rūšių. Minta daugiausia medūzomis ir kiaukutiniais jūros gyvūnais, nesunkiai sutraiškydami jų kiautus galingais žandikauliais. Pažymėjus kiaušinius dedančias vėžlių pateles, gaunama informacija apie jų migracijos maršrutus, tačiau vėžlių patinai niekuomet neišlipa iš jūros. Thu, 10 Nov 2011 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Graikija/Santorinas Rytinėje Viduržemio jūros dalyje iš mėlynų Kretos jūros vandenų įvairiaspalvės tarsi spalvingame atviruke iškyla Santorino (Tyros) salos uolos, slepiančios katastrofišką praeitį. Artėjant prie salos laivu ar žvelgiant į ją iš lėktuvo nejučia aplanko mintis, kad apskritimo formos įlanka kadaise buvusi ugnikalnio krateris. Maždaug 1650m. prieš Kristų galingo ugnikalnio išsiveržimo metu magma su tokia jėga ir tokiu greičiu buvo išmesta iš ertmės po ugnikalniu, kad sprogo net pats ugnikalnis. Nustatyta, jog turėjo būti išmesta maždaug 30kub.km magmos, kad susiformuotų tokio dydžio įlanka. Kadaise įvykusių išsiveržimų pėdsakai pastebimi iš spalvotų juostų salos uolose; kiekviena tokia juosta - tai sluoksnis suslėgtų pelenų, išmestų vieno išsiveržimo metu. Maža salelė įlankos viduryje liudija vėliau įvykus ugnikalnio išsiveržimą, kurio metu pačioje senojo ugnikalnio širdyje susiformavo naujas krateris. Sat, 05 Nov 2011 http://www.wildlife.lt/idomios_vietos/Europa/Prancuzija/Dordones_olos Kalkakmenio plokščiakalnis, kuriuo teka Dordonės upė, yra varpyte išvarpytas olų. Be olų, garsėjančių savo priešistoriniais piešiniais ant sienų, čia daug tokių, kuriose gausu vaizdingų stalaktitų darinių. Padirac Cousse de Gramat - didžiulė urvų sistema, į kurią galima patekti dviem keltuvais, nuleidžiančiais jus į 100m gylio plyšio dugną, po to tenka leistis svaiginančiu pėsčiųjų taku, o vėliau laiveliu plaukti upe, tekančia žemu urvu, ir kirsti požeminį ežerą po stalaktitais inkrustuotu skliautu; galiausiai pasiekiate urvus, tarp jų ir Didįjį. Vietomis olos skliautą nuo žemės paviršiaus skiria tik 7m storio grunto sluoksnis, tad šioje oloje po lietaus labai šlapia. Visose olose laša vanduo, jas dengia kerpės. Lacave - netoliese esanti mažiau žinoma, tačiau tokia pat žavi ola. Sun, 30 Oct 2011